Lt En

13 lemtingų vasaros savaitgalių - nauji patyrimai

Kokio skonio yra vienuolių gira?

Kai pavėsis yra vienintelis dalykas, kurio norisi karštą vasaros dieną, siūlome praverti vėsių Tytuvėnų vienuolyno celių duris ir susipažinti su čia slypinčiomis įdomybėmis.  

Jau žengiant pirmuosius žingsnius pasidaro aišku – šis, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje, liko beveik nepakitęs. Kiekvienas šiame vienuolyne gyvenęs vienuolis galėjo dekoruoti savo aplinką taip, kaip norėjo. Būtent todėl čia vis dar galima pamatyti autentiškus šiose erdvėse gyvenusių vienuolių piešinius ant sienų. 

Antrajame vienuolyno aukšte atrasite ir slaptą vienuolyno chorą, galėsite pačiupinėti šimtamečius liturginius apdarus, pamatyti didingą Jono Pauliaus II kraujo relikviją ar išširuoti vyskupo Motiejaus Valančiaus laiškus, rašytus senąja lietuvių kalba.  

Nemažiau didinga ir Tytuvėnų vienuolyno bažnyčia. Čia privalu prieiti arčiau ir apžiūrėti nepaprastą Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą ir išgirsti unikalią  dvidešimt penkiais balsais skambančio XVIII amžiaus vargonų melodiją.

O apsilankius vienuolyno rūsiuose, tikras džiaugsmas aplankys net išrankiausius gurmanus. Tiesa, čia jų skonio receptoriams gali iškilti nemažas iššūkis – tai yra daugiau nei dvidešimties skirtingų, pačių netikėčiausių skonių gira. Ir kai sakome netikėčiausių, nė kiek neperdedame. Juk džiovintų slyvų, kriaušių, baravykų ar net burokėlių gira mėgaujiesi tikrai ne kasdien. O jeigu pasisotinti norisi ne maistu, o muzika, Tytuvėnų vienuolyne jūsų taip pat laukia klasikinės muzikos vakarai, didingu skambesiu užpildantys net mažiausias vienuolyno erdves.  

Taigi keturių šimtų metų istorija, unikali architektūra, piligriminė gira ir aukščiausios prabos klasikinė muzika – taip skamba planas vasaros savaitgaliui.


Kodėl Kneipo kavos nereikia gerti?

Nuotraukos autorius: Andrius Aleksandravičius 

Apie stebuklingas gydomąsias mineralinio vandens savybes nepakanka išgirsti. Jas reikia patirti savu kailiu. 

Nuolat augančio, ant Nemuno kranto išsidėsčiusio sveikatinimo kurorto vardą šiandien liudija ne tik sanatorijos, bet ir moderniai įrengtas, vokiečių dvasininko ir natūralisto Sebastiano Kneipo vardu pavadintas takas. Tačiau turime perspėti – norint patirti tikrąsias šio tako gydomąsias galias, gali prireikti kantrybės bei ištvermės, nes akmenimis, konkorežiais ar eglės spygliais teks žengti basomis.

Vos pasibaigus takui, laukia ir kita sveikatingumo dozė – Kneipo kava. Neapsigaukite - tai neturi nieko bendro su mums įprastu gėrimu – taip vadinama viena iš  Kneipo grūdinimosi procedūrų, aktyvinančių imuninės sistemos procesus. O jei sveikatingumo procedūrų dar negana – aplankykite ir analogų Lietuvoje neturintį mineralinio vandens garinimo bokštą „Druskupis“, kur galėsite atspūsti, kvėpuodami ypatingai sveiku jūrinio efekto oru.

Tiesa, negalima pamiršti, jog Birštonas yra šį tą paruošęs ir naujų skonių ieškotojams. Tad jei išalksite – ne bėda, nes Birštono kulinarijos žemėlapyje atrasite virš 20 restoranų, kurių valgiaraščiai turtingi ir kasdieniškais, ir gurmaniškais patiekalais.


Kaip pažinti naktinius Trakus?

Nuotraukos autorius: Andrius Aleksandravičius 

Apsieiti be vandens pramogų krašte, kuriame karaliauja per 200 ežerų, būtų tikras nusikaltimas.Todėl Trakuose privalu išmėginti neeilinį pasiplaukiojimą šviečiančiomis irklentėmis Galvės ežere naktį – neabejojame, jog po kojomis apšviestas naktinis ežero augalijos ir gyvūnijos gyvenimas paliks neišdildomus įspūdžius.  

Jei nuspręsite, kad naktiniai Trakai ne jums  – aplankykite visai netoliese esantį Varnikų botaninį–zoologinį draustinį. Čia palengva žingsiuodami mediniu taku, galite įveikti beveik 4 kilometrus. Ledyno suformuoti reljefai, pelkėtos pievos su mažais ežerėliais, reta lietuviška flora - būtent tai jūsų laukia šiame pasivaikščiojime.

 Taigi pilni kultūros, gamtos ir netikėtų pramogų – tokie Trakai jūsų laukia vasaros savaitgalį.


Atgal į praeitį - į svečius pas XIX a. bajorus

Nuotraukos autorius: Irmantas Gelūnas 

Kad netektų sukti galvos, ką gi šaunaus nuveikus dar vieną vasaros savaitgalį, užbėgame įvykiams už akių ir vasaros savaitgalio kryptimi skelbiame didžiausią Lietuvoje išlikusį dvaro ansamblį – Pakruojo dvarą.  

Šis dvaras - tai vienintelė vieta visoje Lietuvoje, kurioje akturiamos XIX amžiaus Lietuvos gyvenimo subtilybės. Visus čia atvykusius pasitinka pats dvaro baronas, o varstant dvaro duris čia galite išvysti autentišką vyrų rūkomojo salę su pypkių kolekcija, moterų buduarą, didingas pokylių sales.

Tačiau dvaro įdomybės čia dar tikrai nesibaigia. Pakruojo rezidencijoje taip pat privalu aplankyti ir kitas, ne ką mažiau intriguojančias, vietas. Pavyzdžiui, pačius netikėčiausius XIX amžiaus aromatus atkuriančią kvepalų labaratoriją, dvaro kostiuminę, kurioje galite ne tik apžiūrėti, bet ir pasimatuoti tikrus dvariškus apdarus, ar netgi tapti teatralizuotų pasirodymų aktoriais. Ištroškusiems paruošta edukacinė programa „alaus kelias“,  istorija besidomintiems –  lietuviškos technikos muziejus.  

Pramogų Pakruojo dvare tikrai užteks daugiau nei dienai.


Pasižvalgyti po senovinį pilies turgų

Nuotraukos autorius: R. Anusauskas 

Girdėjome, jog dešiniajame Nemuno krante stūksanti Panemunės pilis yra viena iš tų vietų, kurias norisi aplankyti dar ir dar kartą. Atvykti į renesanso epochos rezidenciją laisvadienį pasirinkome ne šiaip sau –  čia kiekvieną vasaros savaitgalį pilies kieme rengiama senovinė mugė, kurios dėka atgimsta šimtametė istorija, kviečianti patirti XVII amžiaus kasdienybės skonį.

Nuo galvos iki kojų autentiškais apdarais vilkintys prekeiviai jus pasitiks dūmų kvepiančiomis dešromis, šviežia duona ir sūriais. Todėl atvyksiantiems privalu žinoti viena – alkani tikrai neliksite. Nebus pamiršti ir smaližiai – apsilankę pas pilies bitininką, jie galės išragauti virš 15 rūšių medaus iš vietos slėnių – nuo tamsaus grikių iki balto rapso, nuo aštroko garstyčių iki švelnaus pavasario žiedų. Ir tai dar ne viskas – tikrų gurmanų laukia ir itin retas robinijų medus.

Panemunės pilies senovinėje mugėje atrasite ne tik valgių, bet ir rankų darbo, miškais bei uogomis kvepiančių muilų, galėsite išvysti jų gamybos procesus.

Taigi dar vieną vasaros savaitgalį siūlome atvykti į Panemunės pilį, laiko mašina nusikelti į XVII amžių ir išragauti pačius šviežiausius lietuviškus valgius.


Nakvynė namelyje medyje? Kodėl gi ne!

Nuotraukos autorius:  Aistė Krasauskienė

Kai dienos tokios saulėtos ir šiltos, atrodo, jog gamta pati kviečia į svečius. Todėl  savaitgalį ieškoti nepaprastų nuotykių siūlome leistis į žaliuojantį ir gyvybės pilną Rambyno regioninį parką.  

Turbūt labiausiai čia džiugina neeilinė gyvūnija. Pirmiausia, visus baltųjų gandrų gyvenimo  stereotipus laužo daugiau nei 20 lizdų, kasmet sukamų spygliuočių medžių viršūnėse. Nežinantiems primename, jog nei gyvenimas kolonijomis, nei lizdai spygliuočiuose nėra šiems paukščiams būdinga ypatybė, tad pakėlę galvą į viršų Bitėnuose galite išvysti vieną unikaliausių reginių visoje Europoje. Tiesa, jei norisi pamatyti lizde verdantį gyvenimą iš arčiau, tai galite padaryti pro specialioje vietoje pastatomą monoklį.

Dar daugiau gražiausių parko vertybių atrasite ir vaikščiodami Rambyno regioninio parko miško takais. Vieni jų atves jus iki Nemuno kilpų panorama apdovanoto Rambyno kalno, kiti – iki į 17 kamienų išsišakojusios „Raganų eglės“, treti – iki Mažosios Lietuvos panteono, o menu besidomintiems didžiausią įspūdį paliks Mažosios Lietuvos paveikslų sodas po atviru dangumi.

Aktyviosioms savaitgalio pramogoms – į Tauragėje įsikūrusį nuotykių parką. Čia laukia penki kilometrai adrenalino nuotykių parko trasomis, o poilsiui – neeilinė nakvynė namely medyje!


Po galeriją gatvėse - be bilieto

Nuotraukos autorius: Neringa Sutkaitytė

Neabejojame, jog 2018-ųjų metų kultūros sostinės vardas šiam miestui suteiktas tikrai ne be reikalo – tai suprasite vos žengę pirmuosius žingsnius šio miesto gatvėmis.

Iš pradžių gali pasirodyti, jog esate atviroje šiuolaikinio meno galerijoje, nes būtent čia visai neseniai baigėsi vienas didžiausių tarptautinio meno simpoziumų – „Malony: Marijampolė – Londonas – Niujorkas: idėjų migracija“. Tai jau kelerius metus iš eilės vykstantis įspūdingas meninis projektas, kurio metu Marijampolės pastatų sienos tampa drobe šių miestų menininkams, o  jų darbai miesto gyventojams ir svečiams – tikra šiuolaikinio meno dozė.Todėl šiuo metu Marijampolėje galite išvyti per 17 Lietuvos bei užsienio autorių meno kūrinių.

Marijampolė taip pat garsėja ir jaukiais miesto skverais. Tad tyrinėdami piešinius ant sienų, stabtelėti ir atsikvėpti galite vis gražėjančiame Poezijos parke ar Kačių skvere.

Dar viena čio miesto  įžymybė – cukrinis runkelis.Todėl nenuostabu, jog čia įkurtas pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas, kuris šiandien visus norinčius kviečia susipažinti su saldžia jo istorija ir savo rankomis pasigaminti neįprastą suvenyrą – lipdinį iš cukraus!


Atgimstantys fortai

Nuotraukos autorius: Rasa Maksele

Kraukite daiktus ir ruoškite patogią avalynę - keliaujame pažinti Kauną.

Pirmoji maršruto stotelė – pažintinis Kauno marių regioninis parkas. Vienas unikaliausių objektų čia – beveik 1,3 kilometro besidriekiantis Kadagių pažintinis takas. Nors kadagiai – tikra retenybė Lietuvos miškuose, Arlaviškių kaime jų - galybė.  Be to, čia galvą apsuks ne tik grožis, bet ir gydomosiomis savybėmis garsėjantis jų aromatas.

Kita stotelė – pirmąjį pasaulinį karą menanti Kauno tvirtovė. Trečiajame forte vos prieš keletą mėnesių pradėtos naujos edukacinės bei turistinės programos, kurias sudaryti leido begalė forte ir šiandien matomų autentiškų istorijos pėdsakų. Viena populiariausių – tai dviejų dienų pažintinė programa „Kauno forto žiedas”. Tiesa, nenorintys minti dviračio pedalų, šį maršrutą  gali apžiūrėti ir važiuodami automobiliu. Mėgstantys originalius nuotykius taip pat galės sudalyvauti tvirtovės vaiduoklių medžioklėje ar šikšnosparniu paieškoje.

Šioje Kauno tvirtovėje savo skonio receptorius taip pat galėsite supažindinti ir kareiviškais valgiais ragaudami sriubą iš kirvio koto ar prisijungę prie edukacinės programos „Trečiojo forto vaistažolės“.

Rūsiuose laukia kariuomenės istorinės aprangos paroda. Čia išvysite sausumos, jūros ar oro karinės pajėgų apdarus bei sužinosite slapčiausias karių aprangos detales.

Taigi pasirinktą vasaros savaitgalį įkvėpti gryno kadagių oro ir pažinti istoriją ne tik iš vadovėlių – į Kauną.


Pažvelgti į smegduobes nuo mėnulio

Nuotraukos autorius: Giedrius Akelis

Biržai – tai kraštas, apdovanotas unikaliomis gamtos dovanomis. Tačiau tam, kad pamatytumėte jas visas, vienos dienos gali ir neužtekti. Todėl dar vieną vasaros savaitgalį siūlome keliauti į šiaurės Lietuvą ir atrasti čia slypinčias gamtos bei istorijos įdomybes.

Pirmiausia – pasigrožėti neeiliniu kraštovaizdžiu, atsiveriančiu nuo 30 metrų aukščio Kirklių apžvalgos bokšto, savo forma menančio mėnulį. Tiesa, nors žmonės dažnai čia esančius mažus vandens telkinėlius vadina ežereliais, tačiau neapsigaukite – tai – susijungusios ir vandeniu užpildytos smegduobės, susidariusios dėl ypatingo šio krašto reljefo. Ar gali būti dar gražiau? Atsakome: taip. Čia gamta kartais apdovanoja dar unikalesnėmis dovanomis - progai pasitaikius, šiuos ežerelius galima išvysti švytint rožine splava!

Biržai atvykėlius pasitinka net ir savo didinga pilimi. Tai – vienintelė Lietuvoje ir viena geriausiai išlikusių bastioninio tipo pilių šiaurės Europoje. Pravėrus galingos tvirtovės duris, kunigaikščių gyvenimo ritmą čia galima pajausti ir šiandien: tapybos darbais ir skulptūromis puoštos menės pasakoja didingą krašto istoriją, o paruoštos edukacinės programos įtraukia tiek suaugusius, tiek ir mažuosius pilies lankytojus.

Po ekskursijų – į kunigaikščių valgiais nukrautą puotą. Biržų pilies restorane galėsite atrasti eilę neeilinių patiekalų – tai ir citrininiai barščiai, ir fazanų suktinukai bei  burnoje tirpstantis prezidentės pyragas.


Aplink didžiausią Žemaitijos ežerą – dviračiu

Jei šią vasarą dar nė karto nesileidote į žygį dviračiu, vadinasi, tam, kad patirtumėte tikros lietuviškos vasaros dovanojamus malonumus, dar reikia šiek tiek pasistengti. Todėl artėjantį vasaros savaitgalį taisome klaidas ir keliaujame susipažinti su Žemaitijos nacionalinio parko įžymybėmis, dviračiais apkeliauti Platelių ežerą ir stiprintis tikrų tikriausias žemaitiškais patiekalais.

24 kilometrai – tiek teks įveikti, jei norite patirti tikrąjį didžiausio Žemaitijos ežero grožį. Tačiau tikrai nereikia lėkti kaip akis išdegus, nes pakeliui lankytinų objektų tikrai yra. Tai ir Šaltojo karo muziejus, ir Platelių dvaro sodyboje įrengta Užgavėnių kaukių ekspozicija, Beržoro kaimas, ar Paplatelės, Paežerės ir Rūdaičių rekreacinės zonos. O jei minti pedalų nesinori, galite rinktis ir 4 kilometrų, ne ką mažiau populiarų, Šeirės pažintinį taką.  

Tiesa, pažinti galingą Platelių ežerą siūloma ir nuo laivo denio. Čia galite išsinuomoti  katamaranus ir keliaudami kartu su gidu išgirsti Platelių ežero sakmes, padavimus bei legendas, taip pat keliauti jachtomis, valtimis, baidarėmis ar vandens dviračiais.

Po aktyvių laisvalaikio pramogų metas pasistiprinti. Tam, kad savaitgalis būtų iki galo užpildytas žemaitiškomis patirtimis, išbandykite etnografinę šio krašto vakarienę, kur ant stalo garuos bulvės su kastiniu, tradicinė žemaičių cibulinė ar tiršta svogūnienė, pagrindiniam patiekalui –

šonkauliukai su raugintais kopūstais, o desertui – sūris ar agurkai su medumi.


Sudalyvaukite prezidentiškoje puotoje Užugirio dvare

Nenustebkite, jog vienuoliktąjį vasaros savaitgalį atvykus į Užugirio dvarą jus pasitiks retro muzikos skambesiai, baltomis staltiesėmis nukloti stalai ir perlų vėriniais pasidabinusios damos – taip Ukmergės rajone švenčiamos Smetoninės – jau tradicija tapusi Lietuvos prezidento gimimo dienos šventė.

Taigi tam, kad iš tiesų pajustumėte tikrąjį tarpukario Lietuvos gyvenimo skonį, pasiruošti galite netgi prieš atvykdami. Pagrindinės šios šventės akcentas – retro stiliaus aprangos kodas, kurio čia stropiai laikosi kiekvienas svečias. Tad jei iš tiesų pasistengsite, galbūt jums atiteks  gražiausios šventės damos, vyrams – gražiausios barzdos, o gal net ir stilingiausios šeimos titulas. Tiesa, ne tik įvairiausių rinkimų, bet ir pramogų čia suplanuota į valias. Pavyzdžiui, lobių ieškojimai, jūrų skautų edukacinės programos, smetoniški žaidimai mažiesiems ar apsilankymas zoo sode.

Besilankant Antano Smetonos gimtinėje, nepraleiskite progos praverti ir pačio prezidento dvaro duris. Čia Smetonų šeimynos valgomajame išvysite tarpukario Lietuvos ekspozicijas, galėsite apsilankyti prezidento darbo kambaryje, o kino mėgėjų laukia salė, kurioje sukasi tarpukario filmų juostos.

Tiesa, čia laukia ir sotūs šventiniai pietūs – tradicinis Užugirio kugelis su grietine ir spirgučiais, o užbėgant įvykiams už akių, norime perspėti – tik nepalikite šventės nesulaukę deserto. Čia prezidento gimtadienio proga šventinį šakotį keps pats šakočių čempionato laureatas.


Aristokratiško sporto iššūkiai Rokiškio dvare

Dar vienas vasaros savaitgalis – dar viena įsimintina pažintis su Lietuvos kultūrinėmis įžymybėmis. Šįkart – tai Rokiškio dvaro sodyba – vienas vertingiausių klasicizmo laikotarpio ansamblių Lietuvoje.  

Turbūt nedaug kas žino, jog Rokiškio dvaras kadaise buvo tikrų tikriausias mokslo ir žinių lobynas, tačiau niekas nesuabejotų šio krašto pienininkystės meistriškumu. Tuo įsitikinti galite ir jūs, sudalyvaudami teatralizuotoje edukacinėje programoje „Sūrio kelias“. Čia sužinosite dvariškas sūrio gamybos subtilybes ir atrasite gardžius Rokiškio krašte gaminamus mocarelos, tradicinio fermentinio, kietojo, Gaudos ir saldaus lietuviškojo sūrio skonius.

Tačiau sūrių degustacija ar pasivaikščiojimas didingomis dvaro menėmis nėra viskas, ką Rokiškio dvaras yra pasiruošęs pasiūlyti. Štai, pavyzdžiui, ar jums yra kada nors tekę girdėti apie kroketą? Jei ne, tai apie šią sporto šaką Rokiškio dvare galėsite ne tik išgirsti, bet ir patys išbandyti. Kilęs iš Didžiosios Britanijos ir greitai išpopuliarėjęs visoje Europoje, kroketas iki šiandien vis dar laikomas aristokratišku sportu. Todėl gali būti, kad tokią pramogą išmėginti daugiau progų gali ir nepasitaikyti.

Taigi į didingą Rokiškio dvarą – ragauti sūrių, pamatyti istorinių ekspozicijų ir išmėginti neeilinę sporto šaką – kroketą.


Pažinkite naktinę Zarasų krašto gamtą

Jokia kelionė po Lietuvą negali apsieiti be Zarasų – krašto, kuris džiugina ir gamta, ir istorinėmis įdomybėmis, ir neragautais skoniais ar ekstremaliomis patirtimis. Taigi apie viską, ką čia vertėtų nuveikti artėjantį vasaros savaitgalį – iš eilės.

Pirmiausia – pasigrožėti vieninteliu tokiu apžvalgos ratu ir nuo čia atsiveriančia vaizdinga panorama iš 17 metrų aukščio. Norintiems aktyvesnės veiklos – pasivaikščiojimas pakrante, o jei ir to negana – imkite vandens dviratį ar valtį ir kelionę praturtinkite maloniu pasiplaukiojimu  Zaraso ežere.

Toliau – prie didžiausios Zarasų krašto upės pavadinimu Šventoji. Netoliese jos įsikūręs garsusis Tiltiškių vandens malūnas, kur vaizdų ir pramogų užteks visam pusdieniui. Spėjame, jog didžiausią įspūdį mažiesiems čia paliks maudytis viliojančios kaskados, o suaugusiems bus įdomu apsižvalgyti unikaliame Zarasų energetikos muziejuje. Stebinanti senovinių radijo aparatų kolekcija, gramofonai ar magnetolos čia ne vienam primins jaunystę, o norintieji galės pasiklausyti ir pirmąjį pasaulinį karą menančių vinilinių plokštelių.

Tiltiškių malūne siūlomas ir iššūkis lietuviškam gomuriui – sraigių degustacija. Paragavus pasidaro aišku – lietuviškame ūkyje auginamas ir ruošiamas delikatesas tik įrodo – sraigėmis galima skanauti ne tik Prancūzijoje.

Ir kaip gi, krašte, kuriame per 300 ežerų, apsieiti be vandens pramogų? Todėl čia pat Tiltiškių malūno galima leistis į kelionę baidarėmis ir pasigrožėti augmenija dieną. O jei norite ekstremalesnių potyrių – leiskitės į fakelais apšviestą žygį baidarėmis naktį.